Kabelinė TV – tiesus kelias į ateities technologijas
Tai, kad 2012 m. spalio 29 d. išjungus analoginės antžeminės televizijos transliacijas kabelinės televizijos žiūrovai ir toliau galės žiūrėti analoginę TV, toli gražu nereiškia, kad jie negalės naudotis skaitmeninės TV, spartaus interneto ir kitomis informacinės visuomenės paslaugomis. Kabelinė televizija – vienas tiesiausių kelių į televizijos ateitį, teigia Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA).
„Vyriausybės nutarimas dėl antžeminės analoginės televizijos išjungimo nedraudžia kabelinės televizijos operatoriams pratęsti TV programų retransliavimą analoginiu būdu ir po 2012 m. spalio 29-osios, – sako LKTA prezidentė Vaiva Žukienė. – Kabelinės televizijos operatoriai taip ir padarys: visų iki vieno klientų televizoriai kaip rodė, taip ir rodys. Bet tai nereiškia, kad kabelinė televizija lygu „senoviška” analoginė televizija. Apie 20 proc. kabelinės televizijos klientų Lietuvoje jau naudojasi skaitmeninės TV paslaugomis, dar per 2 tūkst. abonentų žiūri modernią raiškiąją (HDTV) televiziją, daugiau kaip 245 tūkst. namų valdų naudojasi kabelinių televizijų teikiamomis interneto, o dalis jų naudojasi ir kabelinių televizijų telefonijos paslaugomis. Tad kabelinė televizija – bene plačiausias gyventojų namus pasiekiantis elektroninių paslaugų kanalas, kurio paslaugomis naudojasi daugiau kaip 500 tūkst. Lietuvos namų ūkių”.
„Kabelinės televizijos operatorių išskirtinumas – kad esame neįžūlūs paslaugų teikėjai, – teigia LKTA direktorius Juozas Jurelionis. – Niekada nevertėme ir neverčiame savo klientų iki konkrečios datos būtinai pereiti prie skaitmeninės TV ar kokios nors kitos naujos paslaugos. Visada paliekame jiems pasirinkimo laisvę – kokiu būdu, kiek ir kokių televizijos programų žiūrėti, kokiomis papildomomis paslaugomis naudotis. Skaitmeninės TV paslaugas kabelinė televizija pradėjo teikti dar 2004 m.”
„Nesame monopolininkai ir negalime žaisti skaitmeninės TV ir kitų modernių paslaugų didžiulėmis pradinėmis nuolaidomis, kurias per kitus porą metų klientas vis tiek bus priverstas apmokėti, – tęsia J. Jurelionis. – Tačiau galime pasiūlyti vieną plačiausių paslaugų pasirinkimų ir vieną geriausių kainos, bei kokybės santykių. Mūsų tikslas – kad klientai jaustųsi saugūs ir ramūs, kad jie, o ne kas kitas būtų padėties šeimininkai: galėtų pirkti naują televizorių tada, kai patys to nori, apsispręstų investuoti į skaitmeninę televiziją tada, jai jų šeimos biudžetas tai leidžia, prisijungtų prie interneto ar pereitų prie telefonijos paslaugų tada, kai tai pasirodys paranku jiems patiems.
Pasak LKTA prezidentės V. Žukienės, kabelinių televizijų klientai pereiti prie skaitmeninės kabelinės televizijos gali jau nebe pirmus metus, skaitmeninės TV signalas jų namus pasiekia jau dabar, tiesiog ne visi juo naudojasi. Prie skaitmeninės TV žmonės paprastai pereina tada, kai įsigyja didesnės įstrižainės televizorių – dideliame ekrane skirtumas tarp analoginės ir skaitmeninės TV kokybės tampa aiškiau juntamas. Dabartinė kabelinė televizija transliuoja aukštos kokybės analoginį vaizdą, todėl perėjus prie standartinės raiškos skaitmeninės televizijos vaizdo kokybė mažame ekrane pagerėja nedaug.
„Daugelis skaitmeninės kabelinės TV priedėlių leidžia įsirašyti norimas laidas ar filmus, ar tiesiog transliacijos metu paspausti pauzę ir vėliau pratęsti peržiūrą nuo tos vietos, kai buvo sustota.”
Skaitmeninės kabelinės televizijos klientai pradeda vertinti šiuos privalumus jau vėliau, kai įpranta jais naudotis, sako V. Žukienė. Kartą pabandę, klientai retai grįžta atgal prie analoginės televizijos – skaitmeninė suteikia daugiau pasirinkimo ir patogumų.
„Kabelinės televizijos laidas – išties universalus duomenų perdavimo kanalas, – priduria LKTA direktorius J. Jurelionis. – Gal ne visi žino, bet per tą patį kabelį klientas gali vienu metu žiūrėti ir skaitmeninę televiziją viename televizoriuje, ir analoginę kitame, ir naudotis internetu, ir skambinti telefonu. Net jei namuose trys ar daugiau televizorių – visi jie rodys tokiu formatu, kokiu bus prijungti (pagal tyrimų rezultatus, daugiau kaip 39 proc. gyventojų turi du televizorius, 11 proc. tris ir daugiau). Klientui labai patogu, kad pereiti prie skaitmeninės televizijos jis gali palaipsniui, t.y. pirma prijungti vieną televizorių, vėliau – antrą ir t. t. Taip jis gali patogiai sau išskirstyti investicijas į naujus skaitmeninę TV palaikančius televizorius ar skaitmeninės kabelinės TV priedėlius. Kabelinė televizija – vienintelė, suteikianti tokią galimybę”.
Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narė – UAB „Radijo elektroninės sistemos”