Užbaigtas Kultūros ministerijos finansuojamas projektas
Lietuvos kabelinės televizijos asociacija įgyvendina projektą „Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų, naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos modernizavimo projektas“, kurio pagrindinis tikslas – padidinti ir užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą televizijos programų paketų platinimo (konkrečiai retransliavimo) srityje. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis iš kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos 2014 m. lėšų.
Tyrimą sudaro 4 pagrindinės dalys:
IV. Finansinės ir ekonominės aplinkos situacija – tikslas nustatyti nelegalaus TV turinio daromą žalą.
Tyrime nustatyta, kad šio metu techninėmis priemonėmis pakankamai sėkmingai galima užtikrinti kabelinės analoginės televizijos, kabelinės skaitmeninės televizijos ir skaitmeninės antžeminės televizijos apsaugą nuo neteisėto naudojimo ir retransliavimo. Sudėtingesnė situacija yra su palydovinės ir internetinės televizijos nelegaliu naudojimu. Išvystytos interneto technologijos ir fizinė įranga leidžia nesunkiai apeiti palydovinių televizijų teikėjų taikomas apsaugos priemones. Nagrinėjant nelegalios internetinės televizijos paplitimą, galima teigi, kad šioje srityje jokios neteisėto turinio apsaugos priemonės nepadeda.
Skirtingai nei visuomenės informavimo srityje, autorių teisių ir gretutinių teisių objektų apsaugos reguliavimo pokyčių klausimai, siekiant įvertinti transliavimo ir retransliavimo veiklose atsiradusias technologines inovacijas (kurios sujungia informacines ir komunikacines priemones) ir dėl jų atsiradusį poreikį didinti apsaugos priemones, Lietuvoje šiuo metu nėra aktyviai ir sistemiškai svarstomi.
Neteisėtas televizijos programų platinimas sukelia daugybę neigiamų pasekmių visai šių paslaugų rinkai, vartotojams, kitiems suinteresuotiems asmenims, taip pat ir valstybei:
1) Nesąžininga konkurencija. Neteisėti platintojai tiesiogiai konkuruoja su teisėtai veikiančiais televizijos programų platintojais mažindami pastarųjų abonentų skaičių. Neteisėti platintojai nemoka jokių mokesčių (įskaitant mokėjimus transliuotojams ir kolektyvinio administravimo asociacijai) ir nepatiria su tuo susijusių sąnaudų, kurias patiria teisėtai veikiantys retransliuotojai. Neteisėti platintojai vartotojams programas platina dažniausiai už vienkartinį mokestį arba jų siūlomas abonentinis mokestis būna mažesnis, nei teisėtai veikiančių platintojų. Tokiu savo elgesiu jie iškreipia įprastos konkurencijos sąlygas.
2) Neužtikrinamos vartotojų teisės. Teikiant neteisėtas televizijos programų platinimo paslaugas neužtikrinama vartotojų teisė gauti kokybišką paslaugą, neužtikrinamos ir kitos Lietuvos Respublikos teisės aktuose, o ypač Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse, nustatytos paslaugos gavėjų teisės.
3) Nemokami mokesčiai valstybei. Neteisėti televizijos programų platintojai valstybei nemoka ne tik įprastų mokesčių, tačiau ir specialiųjų Visuomenės informavimo įstatyme numatytų įmokų.
4) Nemokami mokesčiai už autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą. Neteisėtai platinant televizijos programas nėra sudaromos sutartys su transliuotojais dėl jų kuriamo turinio platinimo, nėra apmokama už šio turinio bei jį sudarančių autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą nei transliuotojams, nei kolektyvinio administravimo asociacijoms.
Taigi akivaizdu, kad neteisėtas televizijos programų platinimas daro didelę žalą visai televizijos paslaugų rinkai ir visuomenei, todėl būtina imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias tokios neteisėtos veiklos paplitimui Lietuvos Respublikoje.
Kaip parodė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir TNS LT atliktas tyrimas, Lietuvos vartotojų tolerancijos indeksas neteisėtos retransliavimo veiklos atžvilgiu yra gana žemas ir šis rodiklis nuteikia optimistiškai. Kita vertus, apie 4,7% namų ūkių vis dar naudoja nelegalią televiziją. Siekiant mažinti nelegalios televizijos vartotojų kiekį būtina viešinti neteisėtos retransliavimo veiklos aspektus: bloga nelegalios televizijos kokybė, aptarnavimas, vartotojų teisių neužtikrinimas, inicijuoti socialinius projektus, kurie skatintų rinktis teisėtai veikiančių retransliuotojų paslaugas.
Siekiant efektyvesnio vartotojų dalyvavimo nustatant nelegalius paslaugų teikėjus svarstytinas klausimas dėl naujų teisinių galimybių vartotojams suteikimo per asociacijų veiklą. Asociacijos, veikdamos kaip nepriklausomos organizacijos, galėtų suteikti daugiau pasitikėjimo vartotojams atskleidžiant nelegalaus retransliavimo atvejus. Asociacija, kuri būtų atsakinga už nelegalios transliacijos ir retransliacijos stebėseną, nustatymą ir informacijos perdavimą kompetentingoms institucijoms, turėtų įtakos efektyvesnei valstybės vykdomų pažeidimų prevencijai ir kontrolei.
Atkreiptinas dėmesys, jog didžioji dalis LKTA narių be televizijos retransliavimo paslaugų teikia taip pat interneto prieigos paslaugą. Tokia teikiamų paslaugų struktūra yra didžiulis privalumas prieš tuos paslaugų teikėjus, kurie užsiima tik TV programų retransliavimu. Neabejotinai internetas šiuo metu yra neatsiejama visuomenės dalis. Patrauklios kainodaros taikymas interneto paslaugoms, kai ši paslauga yra įsigyjama kartu su televizijos paslauga, leis padidinti legalių televizijos žiūrovų skaičių.
Šis tyrimas parengtas Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos užsakymu.
http://lkta.lt/lt/naujienos/uzbaigtas-kultros-ministerijos-finansuojamas-projektas