Pranešimas dėl visuomenės informavimo įstatymo pataisos
Ketvirtadienį (rugsėjo 23 d.) Seime bus svarstomi visuomenės informavimo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektai. Keistoka situacija, kai vieną įstatymą bandoma koreguoti net keliais atskirais įstatymo projektais, jau neskaičiuojant atskirų Seimo narių pateiktų pasiūlymų. Vadinasi, įstatymas nėra kokybiškai parengtas, nes skirtingi projektai kai kuriais aspektais prieštarauja vienas kitam ir nėra pakankamai išnagrinėti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Susidaro paradoksali situacija: beveik pusantrų metų Kultūros ministerijos rengtas įstatymo projektas Seimo š.m. metų pradžioje buvo atmestas kaip tobulintas. Buvo sudaryta speciali Seimo darbo grupė įstatymo projektui tobulinti, kuri parengė du atskirus įstatymo projektus: vienas skirtas ES direktyvų nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę, o kitas – „svarbiems bei būtiniems” nacionaliniams pakeitimams įteisinti, tarp kurių – reikalavimas atšaukti privalomąjį komercinių lietuviškų programų retransliavimą kabelinių televizijų tinkluose. Keturiolika metų galiojusi nuostata, užtikrinanti visų eterinių lietuviškų televizijų galimybę būti matomoms kabeliniuose tinkluose, nepriklausomai nuo jų dydžio ir besikeičiančių reitingų, iš esmės keičiama dėl kelių didžiųjų komercinių transliuotojų siekio persidalyti reklamos pajamas, išstumiant naujai susikūrusias ar mažesnes televizijas iš rinkos.
Televiziniuose šokių ir dainų konkursuose populiarumą besikeliantys Seimo nariai neišdrįso pasipriešinti didžiųjų televizijų spaudimui ir sutiko verčiau leisti papildomai apmokestinti Lietuvos gyventojus negu nešališkai ir principingai įvertinti transliuotojų manipuliacijas ir neleisti kilti konfliktui rinkoje, kurio pasekmės gali iš esmės pakeisti visą su televizija susijusią rinką.
Akivaizdu, kad šiomis įstatymo pataisomis privilegijos suteikiamos vienai verslo grupei – didiesiems komerciniams transliuotojams. Už juokingai mažus pinigus ( viena reklamos minutė kainuoja brangiau nei metinis transliavimo licencijos mokestis!) gaudami ribotą valstybės išteklių – eterinius radijo dažnius – dideli komerciniai transliuotojai papildomai įgis galimybę gauti lėšas už teisę retransliuoti kabeliniais tinklais ir kitomis technologijomis jų programas, kurios ir taip gali būti nemokamai priimamos pačių gyventojų individualiomis ar kolektyvinėmis antenomis.
Verta pastebėti, kad kuklius reitingus turinčios televizijos apskritai gali likti nepavydėtinoje padėtyje: iš vienos pusės, retransliuotojai nebūtinai paims jų programas į labiausiai žiūrimus televizijos programų paketus, iš kitos – neturėdamos tinkamos skvarbos, tokios televizijos turės vis mažiau reklamos užsakymų, pamažu užleisdamos savo vietą tiems, kurių reitingai metai iš metų nesikeičia.
Konflikte, kuriame vieni kovoja už teisę dominuoti, kiti – už teisę išlikti, pamirštama svarbiausia – vartotojas. Iki šiol galiojusi tvarka užtikrino teisę vartotojui pačiam nevaržomai pasirinkti, kokias programas žiūrėt: netgi mažiausią reitingą turinti televizija lygiomis teisėmis su rinkos banginiais buvo retransliuojama visomis techninėmis priemonėmis, taip užtikrinant nuomonių įvairovę ir žmogaus teisę rinktis, kokias lietuviškas programas žiūrėti. Ši įstatymo pataisa riboja žiūrovo teisę pačiam rinktis lietuviškas programas, skatina nepasitikėjimą ir įtarumą, nes privalomas nemokamai retransliuoti programas nustatinės Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Tokia pataisa nubraukia keliolikos metų darbą – sugriauna sukurtą ir jau nusistovėjusią transliavimo ir retransliavimo rinkos reglamentavimo Lietuvoje tvarką bei sąžiningos konkurencijos principus – gyventojai priimantys lietuviškas programas iš eterio jas gaus nemokamai, o stebintys kitų technologijų pagalba – privalės mokėti. Tokia pataisa taip pat sukels nereikalingą įtampą TV programų transliavimo ir retransliavimo rinkoje Lietuvai pereinant prie antžeminės skaitmeninės TV.
Vartotojų ir egzistuojančios transliavimo bei retransliavimo rinkos labui, retransliuotojų asociacijos siūlo priešingai – palikti privalomai retransliuoti visas lietuviškas programas, įtraukiant į šį sąrašą ir regionines bei vietines televizijas, taip užtikrinant žiūrovo teisę rinktis , kaip ir kokias programas žiūrėti.
Lietuvos kabelinės televizijos asociacija Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija